LĖTINIS KOSULYS VAIKŲ AMŽIUJE

Ingrida Minkevičienė^*

^*LSMUL KK ANG ligų klinika

Lėtinis kosulys- tai toks kosulys, kuris trunka daugiau kaip 5-6 savaites.  Kosėti gali ir sveikas vaikas, tai nėra sunkios ligos požymis. Išskiriamos penkios pagrindinės lėtinio vaikų kosulio grupės: 1) sveikas vaikas su normaliu pagal amžių kosuliu, 2) liga, kurią dar reikės nustatyti (pvz.: cistinė fibrozė, tuberkuliozė), 3) vienas iš „astmos sindromų“, 4) liga, galinti egzistuoti šalia astmos sindromo arba jį sunkinti (pvz., infekcinis ar alerginis rinitas/ rinosinusitas, GERL), 5) kosulys, neturintis organinės priežasties (perdėta globa arba perdėta kosulio interpretacija ir psichogeninis kosulys). Straipsnyje apžvelgiamas požiūris į vaikų lėtinį kosulį, jo priežastis, diagnostiką, rekomenduojami tyrimai kosulio diferencinei diagnostikai. Aptariama gydymo taktika esant skirtingos etiologijos kosuliui.

Reikšminiai žodžiai: lėtinis kosulys, diagnozė, vaikai, gydymas.

Chronic cough in children.

Chronic cough (cough persisting for more than five-six weeks) may be seen in normal children and is not the sign of a serious disease. There are five main groups of pediatric chronic cough: 1) healthy child with normal cough according to age, 2) disease, witch should be diagnosed (cystic fibrosis, tuberculosis), 3) one of the “astma’s syndromes”, 4) disease, witch could exist with astma’s syndrome or worsen it (infectious or allergic rhinitis/ rhinosinusitis, GERD), 5) cough, without organic origin (overtutelage or interpretation of the cough, psychogenic cough).  In this article we overview causes, diagnostic procedures for differential diagnosis of pediatric cough. We discuss treatment of cough of different etiology.

Key words: chronic cough, diagnosis, treatment, children.

Kosulys – dažnas vaikų kvėpavimo ligų simptomas, bet daugelis vaikų neserga ir jų gydyti nereikia. Kosulys apsaugo organizmą, pašalindamas skreplius, dirginamąsias medžiagas bei mikroorganizmus iš kvėpavimo takų, taigi kosulys ne visada reiškia, jog vaikas serga. Vaikų lėtinis kosulys, įvairių autorių duomenimis, tai virš 4 savaičių trunkantis kosulys. Jo priežastis būtina tirti. Svarbu atskirti [1,2]:

• Ūmus pasikartojantis kosulys. Vaikas kosti ūmios virusinės infekcijos metu, pasveikęs nekosti ir gerai jaučiasi.
• Užsitęsęs kosulys, daugiau 4-6 savaičių, ypač sunkėjantis, koks bebūtų, produktyvus ar sausas – nedelsiant kompleksiškai tirti.
• Užsitęsęs poinfekcinis kosulys. Po persirgtos infekcijos vaikas kosti, kosulys silpnėja, dažniausiai užtenka tik sekimo.

Pagrindinės kosulio priežasčių grupės

Pagal anamnezę ir objektyvaus tyrimo duomenis gydytojas vaiką galėtų priskirti vienai iš šių grupių:

• Sveikas vaikas su normaliu vaikų amžiaus kosuliu;
• Vaikas serga lėtine liga, pavyzdžiui, tuberkulioze, cistine fibroze ir k t.;
• Vienas iš ,,astmos sindromų”;
• Ausų, nosies, gerklės ligos (infekcinis ar alerginis rinitas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), rinosinusitas, infekcinės ligos, atipinė infekcija);
• Kosulys, neturintis organinės priežasties: perdėtas tėvų rūpestis ar psichogeninis kosulys.

Svarbiausios anamnezės rinkimo ir objektyvaus ištyrimo dalys pateiktos 1 ir 2 lentelėse.

1 lentelė. Pagrindiniai klausimai renkant kosinčio vaiko ligos anamnezę

Ar tikrai vaikas kosti? Koks kosulio pobūdis – pasikartojantis ūminis ar užsitęsęs sunkėjantis ? Ar vaikas kartu ir švokščia (astmos įtarimas)? Ar yra viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų – knarkimas, sloga, sinusitas ? Ar kosulys priepuolinis, su reprizais (kokliušo įtarimas)? Ar kosulys atsirado nuo pirmųjų gyvenimo dienų? Ar kosulio pradžia labai staigi ( svetimkūnio bronchuose įtarimas)? Ar tai lėtinis drėgnas kosulys ir skrepliavimas. Ar stebimas padidėjęs irzlumas ar švokštimo atsiradimas po maitinimo, simptomai pasunkėja gulint, vėmimas, springimas valgant (GERL įtarimas)? Ar vaikui užmigus kosulys išnyksta (psichogeninio kosulio įtarimas)? Ar yra bent kokie sisteminės ligos požymiai(nosies polipai, ekstrapulmoninė infekcija ir t.t.)?

2 lentelė. Objektyvus kosinčio vaiko tyrimas

Svorio mažėjimas,augimo atsilikimas, būgno lazdelių pirštai. Viršutinių kvėpavimo takų liga – padidėjusios tonzilės ir adenoidai,rinitas, nosies polipai. Drėgnas kosulys( paprašyti, kad vaikas pakosėtų) Čiuopiant krūtinę jaučiamas sekretas kvėpavimo takuose (ypač forsuoto iškvėpimo metu). Sunki krūtinės ląstos deformacija. Auskultaciniai simptomai – nuolatinis švokštimas, stridoras, švokštimo asimetrija. Sisteminės ar širdies ligos simptomai.

Atlikti specifinius tyrimus reikėtų individualiai kiekvienu konkrečiu atveju – kiekvienam kosinčiam vaikui jų atlikinėti netikslinga. Daugeliu atveju kosinčiam vaikui atlikus visus įmanomus tyrimus, greičiausia, nieko nerasim.

Klinikinis gydytojo įžvalgumas yra svarbiausia lėtinio kosulio diagnostikos dalis.

Net paprastas klausimas „ar vaikas daug kosti“ – labai subjektyvus, nes remiamasi tik tėvų pasakojimais. Yra daug publikacijų apie įvairius kosulio dažnio ir stiprumo matuoklius, bet kasdieninėje praktikoje jie retai vartojami [3-9].

• Vaikas kosti, bet tikriausiai sveikas?

Vaikas lanko darželį ir kosti. Medicininėje literatūroje nėra aprašyto šio vaikų kosulio sindromo, tačiau yra kosulys atsirandantis anksti pradėjus lankyti vaikų kolektyvą. Jie serga virusinėmis infekcijomis kas tris savaites, simptomai trunka 2-3 savaites. Kosulys drėgnas, palaipsniui praeinantis. Nėra atsako į gydymą antibiotikais, bronchų plečiančius vaistus ar inhaliacinius hormonus. Reiktų artimuosius nuraminti, kad dabar nieko nereikia daryti, bet atvesti pakartotiniams tyrimams, jei kosulys sunkėtų ar atsirastų naujų simptomų.

Užsitęsęs poinfekcinis (dažniausiai po virusinės infekcijos) kosulys. Iki ligos buvusio sveiko vaiko sausas, be dusulio kosulys, po persirgtos kvėpavimo takų infekcijos gali būti paprasčiausias poinfekcinis kosulys, kurio dažniausiai neveikia mūsų skiriami įvairūs vaistai. Poinfekcinis kosulys lemia 11-25 proc. lėtinio kosulio atvejų. Dažniausias persirgus RSV, CMV, Mycoplasma pneumoniae, Chlamidia pneumoniae, Bordetella pertusis sukeltomis infekcijomis.

Kokliušas ir į jį panašios ligos. Svarbiausia – gera anamnezė. Artimieji apibūdina kaip priepuolinį kosulį, kartais su reprizais, kosulio metu vaikas parausta, kartais net vemia. Kiti nurodo, kad ,,neatgauna kvapo“. Paprastai jau būna per vėlu skirti makrolidus, nes gydymas kokliušiniam kosuliui efektyvus tik ligos pradžioje.

• Vaikas serga kvėpavimo takų liga

Trečioje lentelėje pateikti specifiniai tyrimai, kurie gali padėti nustatyti ligą. Tyrimai parenkami remiantis anamneze, objektyviais simptomais ir klinikiniu patyrimu. Nepateisinama aklai atlikti visus tyrimus. Dažnesnės specifinės būklės aptariamos vėliau.

3 lentelė. Specifiniai ilgai kosinčio vaiko tyrimai.

Įtariama stemplės liga – pH- metrija, kontrastinis stemplės tyrimas, ezofagoskopija + biopsija, bei pepsino testas Įtariama kvėpavimo takų liga – bendro IgE, inhaliaciniams ir maisto alergenams specifinių IgE nustatymas kraujo serume ir/ar alerginiai odos mėginiai Įtariama cistinė fibrozė – prakaito tyrimas, genotipo tyrimas, elastazė ir riebalai išmatose Įtariama pirminė ciliarinė diskinezija (PCD) – sacharino mėginys, nosies virpamųjų plaukelių judrumo tyrimas elektroninės mikroskopijos būdu, virpamojo epitelio biopsijos kultūra. Įtariama sisteminė imunodeficito būklė – kraujo tyrimas ieškant neutropenijos ar limfopenijos, imunoglobulinų ir jų klasių, vakcininių antikūnų, limfocitų pogrupių, limfocitų ir neutrofilų funkcijos tyrimas, ŽIV mėginys. Įtariama struktūrinė plaučių liga – bronchoskopija. Įtariama tuberkuliozė – Mantoux reakcija, bronchoskopija ir/arba skrandžio išplovų tyrimas ir polimerazės grandininė reakcija(PGR), interferono gama nustatymas. Įtariama širdies liga – širdies ehoskopija, kontrastinis kraujagyslių tyrimas, ieškant kraujagyslinio žiedo ar patologinės plaučių arterijos. Įtariamos bronchektazės – kompiuterinė tomografija ar imunodeficito tyrimai.

Tuberkuliozė (TB). Dažniausiai kosulys stiprėja, vaikas jaučia silpnumą. Jei įtariama TB būtina atlikti Mantoux mėginį, krūtinės ląstos rentgenogramą. Kiti tyrimai diagnozuoti ligą yra rytinis skrandžio turinio tyrimas, bronchoskopija, kvėpavimo takų biopsija, jei matomas tuberkuliozinis granuliacinis audinys – bronchoalveolinis lavažas (BAL) ir patologinio audinio biopsija. Greitą atsakymą duotų polimerazės grandininė reakcija (PGR) ieškant TB RNR arba DNR [10]. Lietuvoje vadovaujamės išleistomis TB gydymo ir profilaktikos rekomendacijomis [17]. TB yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia Mycobacteria tuberculosis (TM). Tuberkuliozės diagnostikos pagrindiniai principai yra:

• kontakto su sergančiuoju išaiškinimas;
• Mantoux reakcija (RM) – tai specifinė tuberkuliozės diagnostika tuberkulinu, tačiau duodanti daugelį vadinamųjų falš reakcijų;
• klaidingai neigiama reakcija gali būti kai yra imunodeficitas, imunosupresija, toli pažengusi TB, dėl didelio streso ar išsekimo, sergant virusinėmis infekcijomis, neteisingai atlikus mėginį.
• klaidingai teigiama reakcija gali būti, jei yra individualus jautrumas tuberkulino priedams, neseniai atlikta vakcinacija prieš TB, užsikrėtimas atipinėmis mikobakterijomis.

Interferono gama nustatymas Europoje kaip rutininis tyrimas tuberkuliozės infekcijos diagnostikai naudojamas nuo 2004m. ir PSO pripažintas patikimu. Šio tyrimo specifiškumas siekia 99,2 proc., jautrumas 89 proc.

Cistinė fibrozė. Cistinė fibrozė(CF) dažniausiai diagnozuojama sunkiai, jei forma nėra klasikinė su sutrikusia vaiko raida bei viduriavimu. CF reiktų įtarti:

– jei kosulys produktyvus;

– blogai auga vaiko svoris;

– apie CF būtina pagalvoti, esant ne tik kosuliui, bet ir kitiems radiniams – nosies polipams, tiesiosios žarnos prolapsui, būgno lazdelių pirštams;

Esant įtarimui atlikti chloridų prakaite tyrimą. CF genotipui nustatyti atliekamas genetinis tyrimas Genetikos centre bei LSMUL KK. Vaikai sergantys CF būtinai turi būti gydomi centruose, turinčiuose CF gydymo patirties.

Pirminė ciliarinė diskinezija. Kartagener aprašė pirmasis pirminės ciliarinės diskinezijos (PCD) sindromą, kuriam būdinga atvirkštinė vidaus organų padėtis, bronchektazės ir sinusitas. Pagrindinė problema – kvėpuojamojo epitelio virpamųjų plaukelių nejudrumas ar sutrikę judesiai. Vėliau buvo nustatyta, kad pusei šių ligonių vidaus organai išsidėstę normaliai. PCD reikėtų įtarti:

– naujagimystėje be jokios priežasties prasideda kvėpavimo sutrikimai arba sloga;

– kosulys produktyvus;

– sunkus lėtinis vidurinis serozinis otitas;

– sunkus sinusitas.

Diagnozuojama ištyrus nosies biopsijos metu gautos medžiagos epitelio virpamųjų plaukelių judesių dažnį ir pobūdį. Virpamųjų plaukelių ultrastruktūra įvertinama elektroniniu mikroskopu. Pirminę ir antrinę virpamųjų plaukelių patologiją padeda atskirti virpamojo epitelio audinių kultūra. Vyresniems vaikams pagalbiniai tyrimai yra sacharino mėginys ir nosies azoto oksido matavimas. Perspektyvoje tikriausiai padės genetiniai tyrimai.

Svetimkūnis bronchuose. Įtarus šią ligą – būtina krūtinės ląstos rentgenograma. Būtina atlikti bronchoskopiją, jeigu yra bent mažiausia abejonė (net jei nieko ir nerasim). Bronchoskopiją turi atlikti patyręs specialistas lanksčiu bronchoskopu.

Stemplės liga (refliuksas, fistulė, sutrikęs rijimas). Gastroezofaginis refliuksas įvairiai susijęs su kvėpavimo takų liga. Jis gali būti:

– nereikšmingas, neturi klinikinės reikšmės;

– pirminė kvėpavimo organų problema (ezofagobronchinis refleksas, kurį sukelia apatinės stemplės dalies gleivinės dirginimas arba skrandžio turinio aspiracija);

– gretutinė kvėpavimo organų liga.

Specifniai simptomai, kuriuos sukelia GERL, trikdo kasdienį vaikų gyvenimą: mitybą, miegą, mokslą.

GERL simptomai: tipiniai, susiję su stemplės pažeidimu ir netipiniai, pasireiškiantys kvėpavimo sistemos, gerklų, burnos gleivinės, vidurinės ausies, dantų emalio pokyčiais.

Būdingi požymiai

Diferencinė diagnostika gali būti problematiška. Pateisinamas empirinis gydymas antirefliuksiniais vaistais [12]. Kartais tai vienintelis būdas išsiaiškinti, ar refliuksas turi įtakos kvėpavimo organų ligai. Jei nėra atsako į gydymą, tačiau refliuksas vis tiek įtariamas būtina atlikti tolesnius tyrimus – pH – metriją ir BAL (bronchoalveolinis lavažas), pepsino tyrimas, stemplės impedansometrija.

Rijimo sutrikimas gali būti centrinės kilmės (centrinio paralyžiaus, įgimtų infekcijų ar metabolinių ligų sukelti smegenų pažeidimai) arba periferinės (neuroraumeninės kilmės). Anamnezėje- springimas valgant. Padėtų tyrimas filmuojant įvairios konsistencijos maisto rijimą ir kvalifikuoto logopedo konsultacija. Jei pagrindinė liga nepagydoma – suformuojama gastrostoma.

Pasikartojančius kvėpavimo organų simptomus gali sukelti ir H formos trachėjos ir stemplės fistulė. Tracheoezofaginės fistulės diagnostikoje naudojami rentgenokontrastinis tyrimas, KT, bronchoskopija.

Kitos diagnozės. Iš esmės visos kvėpavimo organų ligos gali pasireikšti kosuliu. Sunkiau diagnozuoti plaučių edemą, intersticinę plaučių ligą ir tracheobronchinę maliaciją [13]. Su neišnešiotumu susijusią plaučių ligą diagnozuoti nėra sudėtinga, bet ji sukelia daug gydymo problemų. Dažniausia pasikartojančios plaučių edemos, pasireiškiančios kosuliu ar švokštimu, priežastis – širdies įgimta liga. Intersticinė plaučių liga pasitaiko retai [11]. Diagnozuojama atliekant KT ir histologiniu patvirtinimu. Bronchektazės lemia apie 4 proc. vaikų lėtinio kosulio atvejų. Dažniausios bronchektazių atsiradimą sukeliančios priežastys vaikų amžiuje yra kokliušas, pasikartojančios aspiracijos, cistinė fibrozė, imunodeficitinės būklės.

• Kosulio priežastis- ,,astmos sindromas ?

Yra daug kosulio ir švokštimo priežasčių, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems neretai priklijuojama ,,astmos“ etiketė. Daug ginčijamasi ar egzistuoja astmos kosulio variantas ( t.y. astma be švokštimo)? Mes galvojame, kad egzistuoja. Kartais daignostikai padeda šie kriterijai:

– lėtinis sausas kosulys, kurį provokuoja tipingi astmos užvedamieji mechanizmai – fizinis krūvis, virusinės infekcijos, įvairūs alergenai ( naminiai gyvūnai ir kt.);

– vyresniems (mokyklinio amžiaus) vaikams oro srovės greičio sumažėjimas, eozinofilija kvėpavimo takuose, bronchų provokaciniai mėginiai;

– jei kyla abejonių ( dažniausiai ikimokykliniame amžiuje), reikėtų vertinti atsaką į bandomąjį gydymą nuo astmos – liga turėtų atsinaujinti nutraukus gydymą. Diagnozę patvirtinti, jei būklė vėl pagerės iš naujo pradėjus gydymą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra nemažai ,,astmos sindromų“ galinčių pasireikšti kosuliu. Dažniausi jų:

– neišnešiotumo nulemta lėtinė plaučių liga;

– pobronchiolitinis sindromas (sukeltas RSV viruso) ;

– viruso sukeltas švokštimas (obstrukcinis bronchitas);

– atopijos sukeltas švokštimas;

– obliteracinis bronchiolitas;

– su atopija nesusijęs, vėliau prasidėjęs švokštimas ir kt.

Visi šie sindromai sukelia daug diagnostikos bei gydymo problemų bei diskusijų pediatrams ir vaikų pulmonologams, bandomi gydyti inhaliaciniais gliukokortikoidais, leukotrienų antagonistais .Gydymas dažnai būna neefektyvus.

• Ausų, nosies, gerklės ligos

Viršutinių kvėpavimo takų liga – dar viena kosulio priežastis. Ginčijamasi dėl ryšio tarp alerginio rinito, užnosinio lašo sindromo (sinusito, adenoidų/adenoidito) ir apatinių kvėpavimo takų simptomų. Reiktų įvertinti obstrukcinės miego apnėjos simptomus. Jei kartojasi tonzilitai, miego apnėjos, nosies obstrukcija, nereaguojanti į gydymą, reikėtų pagalvoti apie adenotonzilektomiją.

• Kosulio priežastis – neorganinė

Psichogeninis kosulys dažniausiai diagnozuojamas paaugliams. Tipingą ,,lojantį“ kosulį, kartais ,,krenkštimą“ nėra sunku atskirti. Būdingas kosulio požymis – nepasiduoda jokiam gydymui ir išnyksta naktį. Mažesniems vaikams pasireiškia, kai tėvai perdeda kosulio svarbą, nerimauja (ypač jei pažįsta ką nors, kam diagnozuota lėtinė kvėpavimo organų liga) ar siekia finansinės naudos ,,sergančio“ vaiko sąskaita (ypač paskutiniais metais). Esant abejonių dažnai padeda trumpa hospitalizacija ir stebėjimas ligoninėje.

Lėtinio kosulio gydymas

Gydyti priežastį. Specifinių būklių gydymas šiame straipsnyje nenagrinėjamas. Nemedikamentinis gydymas

• Uždrausti rūkyti namuose;
• Įvertinti kitų vidaus taršos veiksnių, pavyzdžiui, patalpų šildymui naudojamo kuro įtaką;
• Bandyti atrasti alergeną , sukeliantį viršutinių kvėpavimo ligų simptomus ir pašalinti jį iš aplinkos ( namų dulkių erkės, kailiniai namų gyvūnėliai);
• Gyvenamųjų patalpų drėgmės vaidmuo vertinamas prieštaringai;
• Atmosferos taršos svarba vertinama prieštaringai.

Medikamentinis gydymas

• Jei nėra specifinės priežasties, medikamentinio gydymo dažniausiai nereikia, užtenka vaiką ir jo tėvus nuraminti;
• Kartais galima pagalvoti apie empirinį gydymą:

1. esant gliukokortikoidams jautraus astmos sindromo įtarimui bei gavus gydymo efektą, pagalvoti apie astmos diagnozę.
2. Kai įtariama GERL, skiriama protonų siurblio inhibitorių. Jei vaikams yra tipiškų refliukso simptomų, gydymui galima naudoti maisto tirštiklius. Kadangi simptomų ir refliukso ryšys sunkiai pastebimas, panašiai kaip sergant astma, galima mėginti nutraukti gydymą ir simptomams atsinaujinus, vėl pradėti iš pradžių.

Šeimos gydytojai Lietuvoje skiria labai daug ir įvairių kosulį veikiančių vaistų. Trūksta mokslinių įrodymų apie kosulį veikiančių vaistų efektyvumą. [14,15,16] Kosulį veikiantys vaistai yra dvejopi: atsikosėjimą lengvinantys ir kosulį slopinantys. Klinikinėje praktikoje taip pat vartojami įvairūs sudėtiniai vaistai, H1 histaminolitikai. Atskirų klinikinių tyrimų duomenimis mukolitikai veikia kosulio intensyvumą ir dažnį, tačiau sisteminės atsitiktinių tyrimų apžvalgos duomenimis kosulį slopinantys vaistai nebuvo pranašesni už placebo, be to, jie turėjo šalutinį poveikį. Įvairių kitų vaistų deriniai, H1 histaminolitikai taip pat nebuvo pranašesni už placebo. Nors kosulį veikiantys vaistai dažniausiai gerai toleruojami ir nesukelia žymesnio nepageidaujamo poveikio, jie sudaro papildomas išlaidas, todėl neturėtų būti pirmo pasirinkimo vaistai(s). Mes savo praktikoje kosulį veikiančių medikamentų nevartojame, išskyrus kai kurias specifines ligas (cistinė fibrozė, bronchektatinė liga).

Sutrikus mukociliariniam klirensui, svarbiausiu sekretą iš kvėpavimo takų šalinančiu mechanizmu tampa kosulys. Gelomyrtol® skystina tirštas gleives ir veikia sekreciją, gerina mukociliarinio klirenso funkciją, stimuliuoja ir lengvina atsikosėjimą, mažina gleivinės paburkimą, todėl mažėja uždegimas, lengviau pasišalina žuvę audiniai bei mikrobai, užkertamas kelias antrinei bakterinei kvėpavimo takų infekcijai. Mukociliarinis klirensas yra svarbus apsauginis mechanizmas, dėl kurio iš kvėpavimo takų pašalinamas ląstelinis detritas ir infekciniai bei toksiniai veiksniai. Sutrikus mukociliariniam klirensui, kosulys tampa pagrindiniu mechanizmu, šalinančiu kvėpavimo takų sekretą. Mukolitikas Gelomyrtol^® – tai augalinis preparatas, į kurio sudėtį įeina eukaliptų, saldžiųjų apelsinų, mirtų ir citrinų eterinių aliejų mišinio (66:32:1:1) distiliatas, turintis 3 svarbiausius monoterpentus: (+) alfa-pineno, d-limoleno ir 1,8-cineolo. Palankus jo poveikis viršutiniams ir apatiniams kvėpavimo takams patvirtintas klinikiniais tyrimais. Įrodyta, kad Gelomyrtol®, skystindamas tirštą viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų sekretą, mažindamas gleivinės paburkimą, gerindamas gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų, lengvindamas atsikosėjimą ne tik palengvina ligonio būklę, bet ir apsaugo nuo antrinės bakterinės infekcijos. Gelomyrtol®  pasižymi keleriopu poveikiu: sekretolitiniu, sekretomotoriniu, antimikrobiniu (slopina dažniausių sukėlėjų augimą), antioksidaciniu (saugo audinius nuo oksidacinio streso), uždegimą slopinančiu (mažina uždegimo mediatorių koncentraciją) bei spazmolitiniu (padeda atpalaiduoti lygiuosius bronchų raumenis).

Išvados

Kompleksiškai įvertinus ilgai kosinčio vaiko būklę, galima jį priskirti vienai iš grupių pagal kosulio priežastį. Tam dažniausiai pakanka anamnezės ir objektyvaus ištyrimo. Kartais reikia atlikti paprastus, kryptingus tyrimus. Gydoma specifinė kosulį sukėlusi priežastis. Neretai, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams , taikomas bandomasis gydymas.

Literatūra

1. Marais BJ, Gie RP, Obihara CC, Hesseling AC , Schaaf HS, Beyers N. Well defined symptoms are value in diagnosis of chilhood pulmonary tuberculiosis. Arch Dis Child 2005;
2. Chang AB, Gaffney JT, Eastburn MM, Faogali J, Cox NC, Masters IB. Cough quality in children: comparison of subjective vs. bronchoscopic findigs. Respir Res 2005;
3. Archer LNJ, Simpson H. Night cough counts and diary card in asthma. Arch Dis Child 1985;
4. Falconer A, Oldman C, Helms P. Poor agreement beetween reported and recorded nocturnal cough in asthma. Pediatr Pulmonol 1993;
5. Munyard P, Busst C, Logan-Sinclair R, Bush A. A new device for ambulatory cough recording. Pediatr Pulmonol 1994;
6. Munyard P, Bush A. How much coughing is normal? Arch Dis Child 1996;
7. Chang AB, Newman R, Phelan PD, Robertson CF. 24- hour continuous ambulatory cough meter: anew use for an Holter monitor. Am J Resp Crit Care Med 1996;
8. Hamatsu R, Francis J, Karakoc F, Bush A. Objective monitoring of cough in children with cystic fibrosis. Pediatr Pulmonol 2002;
9. Zihlif N, Paraskakis E, Lex C, Van de Pohl LA, Bush A. Correlation between cough frequency and airway inflammation in children with primary ciliary dyskinesia. Pediatr Pulmonol 2005;
10. Gomez-Pastrana D, Torrnteras R, Caro P, et al. Diagnosis of tuberculosis in children using a polymerase chain reaction. Pediatr Pulmonol 1999;
11. Bush A. Pediatric interstitial lung disease. Breathe 2005;
12. Sheikh S, Stephen T, Howell L, Eid N. Gastroesophageal reflux in infants with wheezing. Pediatr Pulmonol 1999;
13. Finder JD. Primary bronchomalacia of infants and children. J Pediatr 1997;
14. British Thoracic Society Guidelines for the Management of Community Acquired Pneumonia in Chilhood. BTS Standarts of Care Committee. Thorax 2002;
15. Schroeder K. Fahey T. Should we advise parents to administer over the counter cough medicines for acute cough? Cochrane Systemic Review of Randomised Controlled Trials. Arch Dis Child 2002;
16. Valiulis A (red.), Andrew Bush, Usonis V.ir kt. Lietuvos vaikų pneumonijų diagnostikos ir gydymo sutarimas. Metodinės rekomendacijos gydytojams. Vaikų pulmonologija ir alergologija. 2004;
17. Valiulis A (red.), Misevičienė V, Sučilienė E, Bojarskas J, Steponavičienė D, Šlapkauskaitė D. Lietuvos vaikų tuberkuliozės diagnostikos, gydymo ir kontrolės sutarimas: įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos gydytojams. Vaikų pulmonologija ir alergologija 2006.
18. Cone RA. Barrier properties of mucus. Adv Drug Deliv Rev 2009;61:75–85.
19. Innes AL, Woodruff PG, Ferrando RE, et al. Epithelial mucin stores are increased in the large airways of smokers with airflow obstruction. Chest 2006;130:1102–8.
20. Hogg JC. Pathophysiology of airflow limitation in chronic obstructive pulmonary disease. Lancet 2004;364:709–21.
21. Pratter MR. Overview of common causes of chronic cough: ACCP evidence-based clinical practice guidelines. Chest. Jan 2006;129(1 Suppl):59S‒62S.
22. Lai Y1, Dilidaer D, Chen B, Xu G, et al. In vitro studies of a distillate of rectified essential oils on sinonasal components of mucociliary clearance. Am J Rhinol Allergy. 2014 May-Jun;28(3):244-8. doi: 10.2500/ajra.2014.28.4036.
23. Lai Y, Chen B, Shi J, et al. Inflammation-mediated upregulation of centrosomal protein 110, a negative modulator of ciliogenesis, in patients with chronic rhinosinusitis. J Allergy Clin Immunol 128:1207-1215.el. 2011.
24. Lee RJ, Chen B, Doghramji L, et al. Vasoactive intestinal peptide regulates sinonasal mucociliary clearance and synergize with histamine in stimulating sinonasal fluid secretion. FASEB J 2013;25:5094-5103.
25. Matthys H, Mey C, Carls C, et al. Efficacy and tolerability of Myrtol Standardized in acute bronchitis (a multi-centre, randomised, double-blind, placebo-controlled parallel group clinical trial vs. cefuroxime and ambroxol). Arzneimittelforschung / Drug Research, 2000;50(8):700–711.