• Būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą (tinka sidabruotas vanduo ir kitos priemonės), daugiau būti gryname ore, grūdintis.
• Rekomenduojama profilaktiškai vartoti imunitetą stiprinančias priemones – ypač vitaminą C ir bioflavanoidus, kurie sustiprina vitamino C veiksmingumą.
• Būtina apriboti kontaktą su sergančiaisiais.
• Ypač svarbi rankų higiena – rekomenduojama kuo dažniau jas plauti ir neliesti veido nešvariomis rankomis.
• Neperšalti (kojos visada turi būti laikomos šiltai).
• Kvėpuoti tik per nosį (vengti kvėpuoti per burną, nes tai sukelia burnos sausumą).
• Reguliariai plauti nosį virintu vandeniu arba 1 % valgomosios druskos tirpalu (dar geriau – jonizuotu rūgštiniu vandeniu).
• Valgyti pilnavertį maistą, gerti daug šiltų skysčių (ne mažiau nei 6–8 stiklines vandens per parą), tačiau mažiau vartoti šlapimą varančių ir dehidratuojančių gėrimų (pvz., kavos, alkoholinių gėrimų ir kt.).
• Profilaktiškai vartoti maisto papildus su vitaminu A (žuvų taukai), vitaminu C ir cinku.
• Užsiimti bendro peršalimo profilaktika ir gydymu.
• Nuolat vėdinti, drėkinti ir jonizuoti patalpų orą, palaikyti optimalią kambario temperatūrą (apie 18 °С) ir drėgmę (30—50 %).
• Šaltojo sezono metu tinkamai rengtis (nepamiršti šaliko, kepurės, vilnonių kojinių).
• Nerūkyti, vengti prirūkytų patalpų, vengti tiesioginio sąlyčio su aplinkos teršalais.
• Vengti visų imunitetą silpninančių faktorių (liūdesio, nuovargio, nutukimo ir pan.).
• Vengti oro kondicionierių ir skersvėjo.

• Gulimas režimas (miegoti ir ilsėtis).
• Šilumos režimas (nuolat dėvėti vilnones kojines ir šaliką, būnant lauke (pagal poreikį) – kepurę ir pirštines).
• Dažnas kambario vėdinimas ir drėkinimas (ypač, jei patalpų oras sausas).
• Dažnas šiltų skysčių gėrimas (gerti bent 6—8 stiklines per parą; ypač tam tinka vaistažolių arbatos, paprastas, negazuotas mineralinis vanduo). Šilti gėrimai skystina nosies, ryklės ir bronchų gleivinių sekretus.
• Tinkama mityba (valgyti tik išalkus ir tik natūralų augalinį maistą, turintį daug biologiškai aktyvių medžiagų).
• Imunitetą silpninančių faktorių (streso, žalingų įpročių ir pan.) vengimas.
• Imuninės sistemos stiprinimas (vitaminas C, bioflavanoidai ir kt.).

Kaip gydyti?

Pagrindiniai peršalimo simptomai yra sloga, gerklės skausmas, čiaudulys, kosulys, truputį pakilusi temperatūra (ne visada!). Jei visus šiuos požymius dar lydi ir 38,5 °C ar aukštesnė temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, stiprus nuovargis, tai tokiais atvejais vartojami vaistai pačio susirgimo negydo, jie tik slopina nemalonius simptomus ir tuo pačiu pagerina bendrą savijautą. Pasveikstama, kai organizmo imuninė sistema įveikia virusus (jei tik peršalama — per 3—7 dienas, jei gripas — per 10 ir daugiau dienų). Kuo organizmo imuninė sistema stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija. Pakilusi temperatūra yra vienas svarbiausių organizmo kovos su ligos sukėlėjais ginklų.

Vos pastebėję pirmuosius peršalimo ar gripo simptomus, pradėkite vartoti vitaminą C (jei vartojate ilgesnio veikimo, gerkite po 250 mg kapsulę 2 kartus per dieną, jei įprasto veikimo – po 200 mg tabletę 5 kartus per dieną).

Jei peršalus temperatūra neaukšta (iki 39 laipsnių, o vaikams – iki 38,6 laipsnių), jos dirbtinai mažinti nerekomenduojama. Karščiavimui mažinti galite gerti prakaitavimą skatinančių vaistažolių – liepžiedžių, šeivamedžių, čiobrelių, aviečių lapų – arbatas.

Ji pasireiškia 80 % sergančiųjų peršalimu. Vos pajutę pirmuosius slogos požymius, nosį skalaukite šiltu ir sūriu vandeniu arba purkškite į ją jūros vandenį, naudodami specialiai tam pagamintus purkštukus. Tai darykite kas 1—2 valandas. Purškiamas vanduo ne tik drėkina ir išvalo nosies gleivinę, bet ir mažina gleivinės paburkimą (atkemša nosį). Nosis atsikemša ir įkvėpus šviežiai tarkuotų krienų. Taip pat rekomenduojama pasigydyti šiltais garais (tik svarbu, kad jie nebūtų per daug karšti; apsigaubus rankšluosčiu, veidą reikia laikyti 45 cm virš vandens). Dar geriau prieš garinimo procedūrą į vandenį įlašinti 3 lašelius eukaliptų ar arbatmedžių aliejaus arba šiek tiek sodos (šarminis tirpalas skystina gleives). Viena tokia procedūra turėtų trukti iki 10–15 min.

Dar rekomenduojamos ramunėlių ir imbiero arbatos, o pieno produktų (ypač šviežių) reikėtų laikinai atsisakyti. Svarbu žinoti, kad gulint po galva turėtų būti padėta aukštesnė pagalvė (kad iš nosies geriau ištekėtų gleivės), gulėjimas ant nugaros be pagalvės nerekomenduojamas.

Jei nosies gleivinė išsausėjusi, rekomenduojama lašinti aliejinių lašų (netinka vaikams iki 2–3 metų) arba gleivinę patepti vatos tamponėliu, suvilgytu aliejumi (pvz., šaltalankių).

Slogai užsitęsus, vystosi sinusitas. Jį labai efektyviai gydo augaliniai preparatai su mirtoliu (pvz., „GeloMyrtol“), kurie skystina gleives (sekretą). Dėl šio poveikio mirtolio preparatai labai efektyvūs ir sergant bronchitu. Juos vartoti reikia 30 min. prieš valgį, gausiai užgeriant šiltu skysčiu.

Vos pajutę, kad ima perštėti gerklę, kas valandą dvi skalaukite ją šiltu ir sūriu vandeniu su soda. Skalavimams labai tinka ir tirpalas, gautas į šiltą vandenį įlašinus bičių pikio (propolio) arba medetkų spiritinės tinktūros lašų. Skalauti gerklę efektyviausia po valgio (po to bent valandą nieko negerkite ir nevalgykite), taip užtikrinsite ilgesnį ir stipresnį antiseptinį poveikį. Gerklės būklę pagerina čiulpiamas medus, inhaliacijos, šaliko kuriama šiluma, kaklo tepimas šildomaisiais tepalais su eteriniais aliejais. Taip pat labai naudinga gerti gleivingą linų sėmenų nuovirą (nes gleivės gerai sutepa gerklę), šiltą (ne karštą!) aviečių, čiobrelių, debesylų, eukaliptų, imbierų, islandinių kerpenų, liepžiedžių, medetkų, pušų pumpurų, ramunėlių, rozmarinų, šalavijų ar šeivamedžių arbatą. Be to, venkite aštraus, karšto, šalto, šiurkštaus maisto, kuris galėtų traumuoti uždegimo pažeistą gleivinę. Maistą gerai sukramtykite.

Prasidėjus peršalimui kosulys būna sausas. Jam gydyti naudokite kosulį slopinančias priemones (tokiu atveju gali pakakti ir gerklei skirtų preparatų). Sausą kosulį svarbiau slopinti nakties metu, kad būtų galima išsimiegoti. Sausas, dirginantis kosulys po kelių dienų pereina į drėgną. Kosulys palaiko švarius kvėpavimo takus – padeda juos išvalyti nuo gleivių, svetimkūnių ir mikrobų. Kosulio produktyvumą ypač pagerina priemonės, kurios skystina skreplius ir padeda lengviau atsikosėti.

Jei kosėjate, gerkite daug šiltos arbatos: ji skystins gleives ir palengvins atsikosėjimą. Galite rinktis anyžių, debesylo šaknų ir šakniastiebių, eukalipto lapų, islandinių kerpenų, linų sėmenų, pankolių, piliarožių šaknų, pušų pumpurų, saldymedžio šaknų nuovirus, čiobrelių, našlaičių lapų, pavasarinių raktažolių žiedų, plačialapių gysločių lapų, raudonėlių, šalavijo lapų ir šalpusnio lapų arbatas. Vartodami vaistingųjų augalų preparatus (pvz., „GeloMyrtol“ su mirtoliu), gaunate užtikrintus ir efektyvius svarbiausių veikliųjų medžiagų kiekius. Bent kelis kartus per dieną naudokite šildomuosius tepalus su eteriniais aliejais (eukaliptų, citrinų, kamparo, levandų, mėtų, mirtų, pušų, saldžiųjų apelsinų ir kt.): įtrinkite juos į krūtinę, nugarą, delnus ir pėdas. Nuo seno plačiai naudojami garstyčių trauklapiai ir taurės (nugaros srityje) bei eterinių aliejų ir vaistažolių nuovirų inhaliacijos (inhaliacijas galite atlikti su izotoniniu tirpalu ar mineraliniu vandeniu, naudodami specialius inhaliatorius, arba tiesiog pasilenkę virš garų vonios).